Pagrindinis Naujienos

Naujienos

image

Savonarolos kėdė

Savonarolos kėdė  kildintina iš senovės romėnų „curule“ kėdžių, kurios savo ruožtu kildintinos iš  senovės etruskų baldų. Tokios kėdės Viduramžiais ir Italijos renesanso laikais buvo naudojamos privačiuose namuose ir vienuolynų skriptose. XV amžiuje pamokslininkas ir šventikas Girolamo Savonarola iš Ferraros kovojo prieš visus renesanso epochos daiktus, įskaitant baldus. Ketindamas susidoroti su  „kaltininkais“ atsinešdavo sulankstomą taburetę, atsisėdavo ir stebėdavo. Jam vadovaujant 1497 m. Florencijoje, taip vadinamajame „Puikybės lauže“ buvo sudeginta daugybė meno dirbinių ir baldų. Nuo to laiko sulankstoma kėdė buvo vadinama Savonarolos vardu. XX amžiuje kryžiaus pavidalo  kėdės vėl tapo...

Plačiau


image

„Eugenijus Onieginas“ (1947 m.)

1947 metais pirmą kartą lietuviškai išleistas Aleksandro Puškino eiliuotas romanas „Eugenijus Oneginas“ (nors tuomet buvo pasirinktas pagrindinio veikėjo vardo užrašymo variantas „Eugenijus Onieginas“). Išvertė jį nuo pradžios iki galo Antanas Venclova. Nei prieš tai, nei vėliau viso šio poetinio kūrinio išversti į lietuvių kalbą niekas nesiėmė. Muziejus turi kelis šio pirmojo vertimo egzempliorius. Vienas iš jų turi vertėjo dovanojimo užrašą: "Literatūriniam A. S. Puškino vardo muziejui Markučiuose. Vertėjas A. Venclova. 1961.IX.14 Vilnius". Šis romano leidimas gausus iliustracijomis. Jų autorius – Mstislavas Dobužinskis – garsus rusų ir lietuvių dailininkas, scenografas ir...

Plačiau


image

Muziejus atidaromas lankytojams

Mieli lankytojai, po ilgos pertraukos atsidarome. Atkreipiame dėmesį, kad besitęsiančio karantino metu lieka specialūs muziejaus lankymo reikalavimai:   priimsime tik užsiregistravusius lankytojus. Prašome planuoti apsilankymo laiką ir registruotis iš anksto tel. (5) 2600415; vyresnius nei 6 metų lankytojus prašome dėvėti nosį ir burną dengiančią apsauginę kaukę; įleidžiami bus ne didesnės nei 2 asmenų grupės, išskyrus artimuosius giminaičius, įtėvius, įvaikius, globėjus ir rūpintojus (ne daugiau nei 5 asmenys); laikytis saugaus ne mažesnio kaip 2 metrų atstumo vienas nuo kito. Primename ir kitas Muziejaus lankymo taisykles: neliesti eksponatų rankomis, nesėsti ant eksponuojamų baldų ir jų neliesti. Daugiau informacijos...

Plačiau


image

Gyvenamojo namo pamatų nuotraukos paslaptis

Literatūrinio A. Puškino muziejaus fonduose saugoma nuotrauka iš Grigorijaus ir Varvaros Puškinų šeimos archyvo. Daugelį metų šis atvaizdas neturėjo tikslaus apibūdinimo. Muziejaus inventorinėje knygoje randamas toks šios nuotraukos (F-28, įtrauktos į muziejaus pagrindinio fondo rinkinį „Fotonuotraukos“) aprašymas: „Pamatų pašventinimas. Data: XIX–XX a., iki 1935 m. Sukūrimo vieta nežinoma.“ Vėliau, 2004 m., internetinėje muziejaus svetainėje prie minėto atvaizdo buvo paskelbta tokia informacija: „A. Melnikovo vasarvietės statybos pradžia. Pamatų pašventinimas. 1865 m.“  2009 m. muziejaus buklete ir ant pažintinio stendo, įrengto prie pagrindinio įėjimo į parką Markučiuose, pateiktas...

Plačiau


image

Dvi Aleksandro Puškino lyrikos rinktinės

1949 metais buvo minimos 150-ios poeto gimimo metinės. Šia proga buvo išleista Puškino poezijos rinktinė lietuvių kalba „Puškino lyra. 1799-1949“. Paruošė ir redagavo Aleksys Churginas, atsakingasis redaktorius Antanas Venclova. Įvadinį biografinį straipsnį paruošė Ed. Viskanta. Jis pats rinktinę apibūdino taip: „Šiame, jubiliejiniame, leidinyje sudėti naujai išversti ar iš pagrindų perredaguoti Puškino lyrikos dalykai ir pirmukart lietuviškai pasirodą Puškino kūriniai“. Po 26 metų – 1975 m. – buvo išleista panaši knyga, kuri buvo pavadinta „Lyrika“. Įdomu tai, kad specialiai šiai rinktinei naujai išversti eilėraščiai, kurie pasirodė...

Plačiau


image

Varvaros ir Grigorijaus Puškinų labdara

Grigorijus ir Varvara Puškinai aktyviai dalyvavo Vilniaus visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime. Sutuoktiniai užsiėmė labdara – jie savo lėšomis pinigais šelpė vaikų namus ir darželius, mokėjo stipendijas gabiems, bet iš neturtingų šeimų kilusiems moksleiviams. Kadangi vargšų buvo daug, prieš šventes buvo organizuojamos labdaringos mugės, parodos, koncertai ir spektakliai. Mugių metu buvo prekiaujama kepiniais, saldumynais, megztais gaminiais, mediniais žaislais ir siuviniais. Buvo rengiamos labdaringos loterijas. Surinktos lėšos buvo naudojamos perkant vaistus ligoniams, remontuojant sunykusius vargšų namus, apmokant benamių butų nuomą, šelpiant našles, našlaičius ir neįgaliuosius, ir kita. A....

Plačiau


image

Eduardо Volterio knyga „Puškino lietuviški vertimai“ (1904 m.)

Kovo 6 dieną gimė žymus baltistas – kalbininkas, etnografas ir archeologas Eduardas Volteris (1856—1941). Literatūriniame A. Puškino muziejuje saugomas vienas iš daugybės jo mokslinių darbų – 1904 metais Sankt Peterburge išleista knyga „Puškino lietuviški vertimai. Su E. A. Volterio trumpomis pastabomis ir įžanga“. Šiame leidinyje surinkti tekstai išspausdinti lotyniškomis raidėmis, nors lietuviškos spaudos draudimas vis dar galiojo (Volterio darbas išleistas 1904 metų sausio mėnesį, o spaudos draudimas panaikintas tų pačių metų gegužės mėnesį). Toks leidinys tapo įmanomas dėl to, kad E. Volteris viešino šiuos tekstus moksliniais, lietuvių kalbos tyrimo, tikslais. Taip, pavyzdžiui, čia nurodytas...

Plačiau


image

XXI Lietuvos moksleivių saviraiškos konkursas „Mano Aleksandras Puškinas”

Literatūrinis A. Puškino muziejus 2021 m. kovo – birželio mėn. organizuoja XXI Lietuvos moksleivių meninės saviraiškos konkursą „Mano Aleksandras Puškinas”. Konkurso tikslai: puoselėti kultūrinę atmintį, skatinti moksleivius plačiau domėtis XIX a. rusų literatūra, poeto Aleksandro Puškino asmenybe bei jo kūryba ir lavinti moksleivių kūrybinius sugebėjimus gaminant rankdarbius, naudojantis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis.   NUOSTATAI Priedas Nr. 1 Priedas Nr. 2 Priedas Nr. 3

Plačiau


Miraklis

Miraklis – (prancūziškai – „miracle“, iš lotynų kalbos „miraculum“ – „stebuklas“). Stalinė lempa-miraklis – tai europietiškas Puškino epochos stebuklas, sujungęs savyje žvakidės praktiškumą, apdailos mažmožius ir iliuzijos namų interjere efektą. Laikiklių dėka metalinį kandeliabrą puošė akvareliniais dažais ištapytas arba biseriu subtiliai siuvinėtas skaidrus plono šilko ekranas. Ekranai buvo gaminami taip pat iš plono porceliano su reljefiniu raštu, arba iš graviruoto stiklo. Paviršiuje paprastai buvo vaizduojamos romantiškos kompozicijos, medžioklės scenos arba pastoraliniai siužetai. Atsižvelgiant į žvakių aukštį, žvakidės strypu „stebuklingą...

Plačiau


image

„Pasaka apie žuvininką ir žuvelę“ (1902 m.)

Lietuviškos spaudos draudimo metais (1864—1904) buvo sugalvota spausdinti knygas lietuvių kalba, bet rusiškomis raidėmis – vadinamąja „graždanka“. Tokių knygų turinys būdavo tikrinamas ir gaudavo valdžios leidimą spausdinti. Literatūriniame A. Puškino muziejuje saugoma viena tokių knygų – „Pasaka apie žuvininką ir žuvelę“, išleista Suvalkuose 1902 metais Suvalkų mokyklų direkcijos iniciatyva. Tai yra vienas pirmųjų Aleksandro Puškino pasakos vertimų į lietuvių kalbą. Tikėtinas šios knygos rengėjas ir vertėjas – mokytojas Juozas Grabauskas. Nedidelė knygutė ir dydžiu, ir apimtimi (14х20 cm, vos 17 puslapių) yra dvikalbė – viename puslapyje originalo tekstas rusų kalba, šalia, kitame puslapyje...

Plačiau


image

Markučių dvaro fotografijų lobis: Angliško stiliaus sodas ir parkas Melnikovų sodyboje

Markučių sodybos šeimininkas Aleksejus Melnikovas 1867 m. pastatė medinį namą su mezoninais, o aplink įkūrė parką ir sodą. Atsižvelgus į Markučių pagrindinio namo architekto J. Lastovskio rekomendaciją, dirbti sodininku buvo priimtas Eduardas Sadovskis. Aleksejaus Melnikovo ranka parašytas sutarties tekstas atrodo labai įdomus. Jame išsamiai aprašytas parko zonos ir sodo sukūrimo planas, pateikti augalų ir medžių pavadinimai.  Pagal sutartį parkas ir sodas turėjo atrodyti taip: “…Aplink naujai statomą namą klombose reiktų iki tūkstančio vienetų medžių, krūmų (ir ne vaismedžių), tarp krūmų turėtų vyrauti įvairių rūšių gėlės, kurios sodinamos angliško stiliaus sode, medžiai derinami tarpusavyje pagal aukštį, pvz.:...

Plačiau


image

Pažintis su eksponatais: Aleksandro Puškino pomirtinės kaukės

Prieš 184 metus, sausio 29-ąją pagal Julijaus kalendorių, sustojo Aleksandro Puškino širdis. Tą pačią dieną po mirties, vadovaujant skulptoriui Galbergui, liejyklos meistras Balinas nuėmė nuo mirusio poeto veido gipsinį atspaudą. V. Žukovskio užsakymu iš šios formos buvo padaryta ne daugiau kaip 15 gipso kaukių. Visos jos buvo išdalintos Puškino giminėms ir artimiems draugams. Iki šiol žinomos tik keturių pirmųjų gipsinių kaukių buvimo vietos. Dvi pomirtinės kaukės saugomos Maskvoje Valstybiniame A. Puškino muziejuje, vienas egzempliorius yra Tartu universiteto bibliotekoje, ketvirtoji retenybė — Orenburgo regiono istorijos ir kraštotyros muziejuje. Literatūrinio A. Puškino  muziejaus rinkinyje saugomos dvi...

Plačiau


image

Pažintis su eksponatais: Markučių dvaro fotografijų lobis (stereoskopas)

Pirmieji trimačio vaizdo kūrimo eksperimentai pasirodė jau A. Puškino laiku, 1829 m. Norėdamas apmąstyti tapytų paveikslų erdvinio gylio poveikį, škotų matematikos mokytojas, ponas Elliotas sukūrė prietaisą — stereoskopo prototipą. Bėgant metams prietaisas buvo modifikuotas, tačiau jo veikimo principas vis dar buvo pagrįstas gebėjimu suvokti vaizdus su žmogaus binokuliniu regėjimu. Žiūrint vaizdus per stereoskopą, dešine akimi matomas paveikslėlis buvo sluoksniuotas su kaire akimi matomu paveikslu, taip suformuojant vientisą erdvinio vaizdo iliuziją. XIX amžiaus antroje pusėje, tobulėjant fotografijai, stereoskopo medinėje dėžutėje buvo įrengti lęšiai, o kad palengvinti stereoskopinių nuotraukų gamybą, buvo naudojamos fotokameros su dvigubu objektyvu. Nuo to laiko...

Plačiau


image

Pažintis su eksponatais: Krosnys ir židiniai Markučiuose

1867 m., statant Markučių dvaro sodybos pastatus, Jeronimas Lastovskis gyveno Vilniuje. Statybos etapai, išlaidos, techninės ir dekoratyvinės detalės aptariamos išsamiame architekto ir sutuoktinių Melnikovų susirašinėjime. Labai gaila, tačiau architekto sudarytų namo projekto brėžinių surasti nepavyko, bet minėtuose laiškuose aptinkame šeimininkų kambarių išdėstymo, langų ir dekoro elementų piešinius, kurie rodo, kad pagrindinis pastatas niekada nebuvo perstatytas, išskyrus ūkinės paskirties dalį (dabar čia administracinė muziejaus dalis). J. Lastovskio pateiktose ataskaitose apie nuveiktus darbus galima rasti daug įdomios informacijos apie namo statybos procesą Markučiuose. Židiniai, krosnys ir jų detalės buvo vežamos iš Sankt...

Plačiau


image

Pažintis su eksponatais: Markučių dvaro fotografijų lobis (negatyvai)

Literatūrinio A. Puškino muziejaus kolekcijoje saugomi unikalūs išlikę negatyvai, atspindintys Markučių dvaro gyvenimo akimirkas. XIX amžiaus viduryje žmonija  istoriją ėmė aktyviai fiksuoti fotografijoje. Techninės fotografijos galimybės kasmet gerėjo ir tapo prieinamesnės ne tik profesionalams, bet ir mėgėjams. Šeimyniniame Varvaros ir Grigorijaus Puškinų albume išsaugotos nuotraukos, padarytos Prancūzijos, Lenkijos, Vokietijos, Rusijos ir Italijos ateljė. Fotografiniai portretai  buvo užsakyti ir atlikti tokių garsių Vilniaus meistrų kaip N. Serebrinas, broliai Butkovskiai, J. Bulhakas.  Išsaugotos šeimos negatyvų kolekcijos dėka, šiandien galime sužinoti ir apie pačios Varvaros Alekseevnos fotografinius eksperimentus. Pirmaisiais...

Plačiau


image

Pažintis su eksponatais: cukraus smulkintuvas

XIX amžiuje cukrui plačiai paplitus visoje Europoje, cukraus smulkintuvas tapo nepamainomu įrankiu to meto virtuvėje.  Cukrus būdavo presuojamas ir parduodamas įvairių dydžių ir formų gabalais („galvomis“) Pradžioje gamindavo kūgio formos įvairaus dydžio gabalus („galvas“), kurie svėrė nuo 5 iki 15 kg. Cukrų paprastai patiekdavo smulkintą, tačiau prieš susmulkindami, pasiturintys šeimininkai, kaip savo gerovės ir klestėjimo rodiklį, patiekdavo į stalą visą cukraus gabalą („galvą“). Kaipgi smulkindavo cukraus gabalus („galvas“)? Tam reikėjo cukraus smulkintuvų. Jie buvo kelių tipų. Literatūriniame A. Puškino muziejuje saugomas cukraus smulkintuvas (panašus į giljotiną), priklausęs Varvarai ir Grigorijui...

Plačiau


image

Muziejaus metraštis: Pavelo Antokolskio biblioteka

Literatūriniame A. Puškino muziejuje Vilniuje saugomas Pavelo Antokolskio asmeninių daiktų, laiškų, dienoraščių, knygų, nuotraukų archyvas, kurį 1989 m. perdavė poeto ir vertėjo artimi giminaičiai Andrejus ir Anna Toom. 2021 m. liepos 1 d. bus minimos poeto, vertėjo, literatūros kritiko, dramaturgo Pavelo Antokolskio 125 gimimo metinės. Verta paminėti, kad asmeninė jo biblioteka yra labai įdomi. Joje surinkta įvairių žanrų ir autorių knygų. Tarp jų — XIX amžiaus leidimai, knygos su autorių, rašytojų ir poetų, autografais. Vienas iš vertingiausių bibliotekos eksponatų — Marinos Cvetajevos poezijos rinktinė, autorės dedikuota Pavelui Antokolskiui.  2020 m. gruodžio mėnesį Literatūrinio A. Puškino  muziejaus darbuotojos...

Plačiau


image

Projektas „Bendruomenių iniciatyva – aktyvūs ir draugiški kaimynai“

Markučių bendruomenė, VšĮ „Paramos sfera“ ir Literatūrinis A. Puškino muziejus dalyvavo rengiant projektą „Bendruomenių iniciatyva – aktyvūs ir draugiški kaimynai“, kurio tikslas yra bendruomeniškumo skatinimas. Dėkojame mūsų kolegėms Boženai Lisovskai, Annai Zlotkovskajai už projekto inicijavimą, organizavimą bei koordinavimą. Kviečiame pasigrožėti projekto akimirkomis:  Meduolinio namuko gamybos paslaptys „Kalėdinis šėlsmas“

Plačiau


image

Įgyvendintas projektas „Varvaros ir Grigorijaus Puškinų pasivaikščiojimai po Vilnių (XIX a. pab. - XX a. pr.)“

Literatūrinis A. Puškino muziejus, palaikant jaunųjų kūrėjų komandą neįprastų 2020 m. viruso COVID-19 situacijoje, įgyvendino projektą „Varvaros ir Grigorijaus Puškinų pasivaikščiojimai po Vilnių (XIX a. pab. - XX a. pr.)“. Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba. Kviečiame peržiūrėti dokumentinę apybraižą, kur vizualizuojamas jaunųjų kūrėjų pasakojimas apie Markučių dvarą, Vilniaus miesto istoriją, analizuojant bei tyrinėjant Varvaros ir Grigorijaus Puškinų, kaip Vilniaus gyventojų gyvenimą Markučiuose bei lankymąsi įvairiose Vilniaus miesto vietose bei jų gyvenimą Markučių dvare (šiuo metu jame įkurtas Literatūrinis A. Puškino muziejus). Žiūrėti filmą

Plačiau


image

Varvaros Puškinos šeimos albumas

Skirtas Varvaros Puškinos 165-osioms gimimo metinėms paminėti (1855 – 2020) Varvara Melnikova –  Puškina (pirmojoje santuokoje – Moškova) – inžinieriaus, generolo, geležinkelių tiesimo specialisto Aleksejaus Melnikovo ir Varvaros Lochtinos-Melnikovos duktė (g. 1855 m.). Melnikovai augino 5 vaikus – Nikolajų, Pavelą, Varvarą, Nataliją ir Mariją. 1875 m. Varvara ištekėjo už gvardijos poručiko Vasilijaus Moškovo. Tačiau po poros metų jie išsiskyrė. Po skyrybų kartu su dukrele Varvara gyveno Sankt Peterburge, kur 1880 m. susipažino su Grigorijumi Puškinu, o 1883 m. susituokė Vilniuje. Gyvendama Markučių dvare, Varvara Puškina aktyviai dalyvavo Vilniaus rusų draugijos įvairiapusiškoje bei labdaringoje...

Plačiau


image

Varvaros dienos Markučiuose. Muzika Puškinų dvare

Visi renginiai vyksta tik nuotoliniu būdu. Tiesioginę koncertų programą žiūrėkite Literatūrinio A. Puškino muziejaus YouTube kanale 2021 m. vasario 6 d. 14 val. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų koncertas „Stabat Mater dolorosa“ Atlikėjai: Emilė Elena Dačinskaitė (sopranas), Vaidas Bartušas (kontratenoras), Eglė Rudokaitė (koncertmeisterė)   Gruodžio 5 d., 14 val. Rusijos kompozitorių romansų vakaras „Amžinai tavo“ Atlikėjai: Eugenijus Chrebtovas (baritonas), styginių kvartetas: Jonas Tankevičius (I smuikas), Darius Dikšaitis (II smuikas), Gediminas Dačinskas (altas), Domas Jakštas (violončelė)   Lapkričio 28 d., 14 val. Senosios dvarų muzikos koncertas „Giesmė Varvaros...

Plačiau


image

Muziejaus lankymo taisyklės karantino metu

Svarbiausios lankytojams aktualios sąlygos:   1. Į Muziejų bus įleidžiami tik apsaugines kaukes arba apsaugines veido priemones dėvintys lankytojai;   2. Atvykti ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis, išskyrus artimuosius giminaičius, įtėvius, įvaikius, globėjus ir rūpintojus (ne daugiau nei 5 asmenys);   3. Leisti Muziejaus darbuotojui pamatuoti lankytojų kūno temperatūrą ir neįleisti lankytojų, kuriems pasireiškia karščiavimas (37,3oC ir daugiau) ar kurie turi ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymių (pvz., karščiavimas, sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas);   4. Laikytis prie įėjimo pateikta informacija apie asmens higienos laikymosi būtinybę (rankų higiena, kosėjimo, čiaudėjimo etiketas ir...

Plačiau


image

Rusų romansų koncertas „Vėlyvos rudens dienos“

Skambės rusų romansai ir A. Puškino eilėraščiai. Atlikėjai: Natalija Babelčius, Rimgaudas Papickas, Aleks Knut. Akompaniatorė – Lija Neugasimova (fortepijonas). Muziejaus lankymo kainos: suaugusiems – 1,20 €, moksleiviams, studentams, senjorams – 0,60 €.

Plačiau


image

Kamerinės muzikos popietė Markučiuose

Skambės ryškios klasikinės kompozicijos: B. Britten, N. Rimskij-Korsakov, A. Dargomyžskij, J. Canteloube, L. Berio, R. Strauss, H. Berlioz, J. Tallat-Kelpša, J. Sibelius ir kiti. Atlikėjos: Diana Kaziulytė (fortepijonas), Karolina Mockė (sopranas). Muziejaus lankymo kainos: suaugusiems – 1,20 €, moksleiviams, studentams, senjorams – 0,60 €.

Plačiau


image

Moksleivių mokslinė konferencija „Licėjaus dienos: A. Puškino kūryba“

Literatūrinis A. Puškino muziejus organizuoja Tarptautinę moksleivių mokslinę konferenciją „Licėjaus dienos: A. Puškino kūryba“, skirtą Aleksandro Puškino kūrybai. Konferencija vyks Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Moksleivių parengti pranešimai susiję su A. Puškino gyvenimu ir kūryba, jo reikšme pasaulio literatūrai ir kultūrai.   Renginio tikslas – puoselėti kultūrinę atmintį, skatinti moksleivius plačiau domėtis XIX a. rusų literatūra, poeto A. Puškino asmenybe, kūryba, taip pat lavinti moksleivių kūrybinius gebėjimus, mokytis tyrinėti istorinę medžiagą ir literatūrą pasitelkiant šiuolaikines informacines technologijas.   Konferencijos dalyviai – Lietuvos ir užsienio...

Plačiau