Pagrindinis Renginiai Pažintis su eksponatais

Pažintis su eksponatais

image

Puškinų-Melnikovų namų biblioteka Markučiuose

Literatūriniame A. Puškino muziejuje saugoma tik maža dalis tos bibliotekos, kurią per savo gyvenimą surinko Markučių dvaro savininkai. Šios knygų kolekcijos likimas yra sudėtingas ir painus, apie tai galėsime papasakoti kitą kartą. Šiandien minint Pasaulinę knygų ir autorinių teisių dieną, pažvelkime į muziejaus knygų spintas. Kolekcijos pagrindą sudaro knygos rusų ir prancūzų kalbomis. Žinome, kad šeimininkai, Varvara ir Grigorijus Puškinai puikiai išmanė abi šias kalbas. Knygos rusų kalba -- tai daugiausia grožinė literatūra, knygos prancūzų kalba -- labiau praktinės. Pavyzdžiui, muziejuje saugomas prancūziškas tuo metu madingos homeopatijos žinynas. Arba, pavyzdžiui, žirgų veisimo vadovas, priklausęs Grigorijui Puškinui. Be...

Plačiau


image

Savonarolos kėdė

Savonarolos kėdė  kildintina iš senovės romėnų „curule“ kėdžių, kurios savo ruožtu kildintinos iš  senovės etruskų baldų. Tokios kėdės Viduramžiais ir Italijos renesanso laikais buvo naudojamos privačiuose namuose ir vienuolynų skriptose. XV amžiuje pamokslininkas ir šventikas Girolamo Savonarola iš Ferraros kovojo prieš visus renesanso epochos daiktus, įskaitant baldus. Ketindamas susidoroti su  „kaltininkais“ atsinešdavo sulankstomą taburetę, atsisėdavo ir stebėdavo. Jam vadovaujant 1497 m. Florencijoje, taip vadinamajame „Puikybės lauže“ buvo sudeginta daugybė meno dirbinių ir baldų. Nuo to laiko sulankstoma kėdė buvo vadinama Savonarolos vardu. XX amžiuje kryžiaus pavidalo  kėdės vėl tapo...

Plačiau


image

Gyvenamojo namo pamatų nuotraukos paslaptis

Literatūrinio A. Puškino muziejaus fonduose saugoma nuotrauka iš Grigorijaus ir Varvaros Puškinų šeimos archyvo. Daugelį metų šis atvaizdas neturėjo tikslaus apibūdinimo. Muziejaus inventorinėje knygoje randamas toks šios nuotraukos (F-28, įtrauktos į muziejaus pagrindinio fondo rinkinį „Fotonuotraukos“) aprašymas: „Pamatų pašventinimas. Data: XIX–XX a., iki 1935 m. Sukūrimo vieta nežinoma.“ Vėliau, 2004 m., internetinėje muziejaus svetainėje prie minėto atvaizdo buvo paskelbta tokia informacija: „A. Melnikovo vasarvietės statybos pradžia. Pamatų pašventinimas. 1865 m.“  2009 m. muziejaus buklete ir ant pažintinio stendo, įrengto prie pagrindinio įėjimo į parką Markučiuose, pateiktas...

Plačiau


image

Varvaros ir Grigorijaus Puškinų labdara

Grigorijus ir Varvara Puškinai aktyviai dalyvavo Vilniaus visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime. Sutuoktiniai užsiėmė labdara – jie savo lėšomis pinigais šelpė vaikų namus ir darželius, mokėjo stipendijas gabiems, bet iš neturtingų šeimų kilusiems moksleiviams. Kadangi vargšų buvo daug, prieš šventes buvo organizuojamos labdaringos mugės, parodos, koncertai ir spektakliai. Mugių metu buvo prekiaujama kepiniais, saldumynais, megztais gaminiais, mediniais žaislais ir siuviniais. Buvo rengiamos labdaringos loterijas. Surinktos lėšos buvo naudojamos perkant vaistus ligoniams, remontuojant sunykusius vargšų namus, apmokant benamių butų nuomą, šelpiant našles, našlaičius ir neįgaliuosius, ir kita. A....

Plačiau


Miraklis

Miraklis – (prancūziškai – „miracle“, iš lotynų kalbos „miraculum“ – „stebuklas“). Stalinė lempa-miraklis – tai europietiškas Puškino epochos stebuklas, sujungęs savyje žvakidės praktiškumą, apdailos mažmožius ir iliuzijos namų interjere efektą. Laikiklių dėka metalinį kandeliabrą puošė akvareliniais dažais ištapytas arba biseriu subtiliai siuvinėtas skaidrus plono šilko ekranas. Ekranai buvo gaminami taip pat iš plono porceliano su reljefiniu raštu, arba iš graviruoto stiklo. Paviršiuje paprastai buvo vaizduojamos romantiškos kompozicijos, medžioklės scenos arba pastoraliniai siužetai. Atsižvelgiant į žvakių aukštį, žvakidės strypu „stebuklingą...

Plačiau


image

Markučių dvaro fotografijų lobis: Angliško stiliaus sodas ir parkas Melnikovų sodyboje

Markučių sodybos šeimininkas Aleksejus Melnikovas 1867 m. pastatė medinį namą su mezoninais, o aplink įkūrė parką ir sodą. Atsižvelgus į Markučių pagrindinio namo architekto J. Lastovskio rekomendaciją, dirbti sodininku buvo priimtas Eduardas Sadovskis. Aleksejaus Melnikovo ranka parašytas sutarties tekstas atrodo labai įdomus. Jame išsamiai aprašytas parko zonos ir sodo sukūrimo planas, pateikti augalų ir medžių pavadinimai.  Pagal sutartį parkas ir sodas turėjo atrodyti taip: “…Aplink naujai statomą namą klombose reiktų iki tūkstančio vienetų medžių, krūmų (ir ne vaismedžių), tarp krūmų turėtų vyrauti įvairių rūšių gėlės, kurios sodinamos angliško stiliaus sode, medžiai derinami tarpusavyje pagal aukštį, pvz.:...

Plačiau


image

Pažintis su eksponatais: Aleksandro Puškino pomirtinės kaukės

Prieš 184 metus, sausio 29-ąją pagal Julijaus kalendorių, sustojo Aleksandro Puškino širdis. Tą pačią dieną po mirties, vadovaujant skulptoriui Galbergui, liejyklos meistras Balinas nuėmė nuo mirusio poeto veido gipsinį atspaudą. V. Žukovskio užsakymu iš šios formos buvo padaryta ne daugiau kaip 15 gipso kaukių. Visos jos buvo išdalintos Puškino giminėms ir artimiems draugams. Iki šiol žinomos tik keturių pirmųjų gipsinių kaukių buvimo vietos. Dvi pomirtinės kaukės saugomos Maskvoje Valstybiniame A. Puškino muziejuje, vienas egzempliorius yra Tartu universiteto bibliotekoje, ketvirtoji retenybė — Orenburgo regiono istorijos ir kraštotyros muziejuje. Literatūrinio A. Puškino  muziejaus rinkinyje saugomos dvi...

Plačiau


image

Pažintis su eksponatais: Markučių dvaro fotografijų lobis (stereoskopas)

Pirmieji trimačio vaizdo kūrimo eksperimentai pasirodė jau A. Puškino laiku, 1829 m. Norėdamas apmąstyti tapytų paveikslų erdvinio gylio poveikį, škotų matematikos mokytojas, ponas Elliotas sukūrė prietaisą — stereoskopo prototipą. Bėgant metams prietaisas buvo modifikuotas, tačiau jo veikimo principas vis dar buvo pagrįstas gebėjimu suvokti vaizdus su žmogaus binokuliniu regėjimu. Žiūrint vaizdus per stereoskopą, dešine akimi matomas paveikslėlis buvo sluoksniuotas su kaire akimi matomu paveikslu, taip suformuojant vientisą erdvinio vaizdo iliuziją. XIX amžiaus antroje pusėje, tobulėjant fotografijai, stereoskopo medinėje dėžutėje buvo įrengti lęšiai, o kad palengvinti stereoskopinių nuotraukų gamybą, buvo naudojamos fotokameros su dvigubu objektyvu. Nuo to laiko...

Plačiau


image

Pažintis su eksponatais: Krosnys ir židiniai Markučiuose

1867 m., statant Markučių dvaro sodybos pastatus, Jeronimas Lastovskis gyveno Vilniuje. Statybos etapai, išlaidos, techninės ir dekoratyvinės detalės aptariamos išsamiame architekto ir sutuoktinių Melnikovų susirašinėjime. Labai gaila, tačiau architekto sudarytų namo projekto brėžinių surasti nepavyko, bet minėtuose laiškuose aptinkame šeimininkų kambarių išdėstymo, langų ir dekoro elementų piešinius, kurie rodo, kad pagrindinis pastatas niekada nebuvo perstatytas, išskyrus ūkinės paskirties dalį (dabar čia administracinė muziejaus dalis). J. Lastovskio pateiktose ataskaitose apie nuveiktus darbus galima rasti daug įdomios informacijos apie namo statybos procesą Markučiuose. Židiniai, krosnys ir jų detalės buvo vežamos iš Sankt...

Plačiau


image

Pažintis su eksponatais: Markučių dvaro fotografijų lobis (negatyvai)

Literatūrinio A. Puškino muziejaus kolekcijoje saugomi unikalūs išlikę negatyvai, atspindintys Markučių dvaro gyvenimo akimirkas. XIX amžiaus viduryje žmonija  istoriją ėmė aktyviai fiksuoti fotografijoje. Techninės fotografijos galimybės kasmet gerėjo ir tapo prieinamesnės ne tik profesionalams, bet ir mėgėjams. Šeimyniniame Varvaros ir Grigorijaus Puškinų albume išsaugotos nuotraukos, padarytos Prancūzijos, Lenkijos, Vokietijos, Rusijos ir Italijos ateljė. Fotografiniai portretai  buvo užsakyti ir atlikti tokių garsių Vilniaus meistrų kaip N. Serebrinas, broliai Butkovskiai, J. Bulhakas.  Išsaugotos šeimos negatyvų kolekcijos dėka, šiandien galime sužinoti ir apie pačios Varvaros Alekseevnos fotografinius eksperimentus. Pirmaisiais...

Plačiau


image

Pažintis su eksponatais: cukraus smulkintuvas

XIX amžiuje cukrui plačiai paplitus visoje Europoje, cukraus smulkintuvas tapo nepamainomu įrankiu to meto virtuvėje.  Cukrus būdavo presuojamas ir parduodamas įvairių dydžių ir formų gabalais („galvomis“) Pradžioje gamindavo kūgio formos įvairaus dydžio gabalus („galvas“), kurie svėrė nuo 5 iki 15 kg. Cukrų paprastai patiekdavo smulkintą, tačiau prieš susmulkindami, pasiturintys šeimininkai, kaip savo gerovės ir klestėjimo rodiklį, patiekdavo į stalą visą cukraus gabalą („galvą“). Kaipgi smulkindavo cukraus gabalus („galvas“)? Tam reikėjo cukraus smulkintuvų. Jie buvo kelių tipų. Literatūriniame A. Puškino muziejuje saugomas cukraus smulkintuvas (panašus į giljotiną), priklausęs Varvarai ir Grigorijui...

Plačiau


image

Pažintis su eksponatais: prespapjė

Besilankydami Literatūriniame A. Puškino muziejuje ir apžiūrinėdami Grigorijaus Puškino kabineto ekspoziciją aptiksite du labai sunkius (pagamintus iš akmens) daiktus, kuriuos daugiau nei prieš šimtmetį pagamino nežinomi meistrai. Šiuolaikiniams vaikams sunku įsivaizduoti, kad tai kanceliariniai reikmenys ir jie vadinami „prespapjė“ (pranc. presse –papiers, kilo iš presser - slėgti + papier - popierius). Ankstesniais laikais, plunksnakočių epochoje, ant popieriaus buvo rašoma rašalu. Pirmiausia tokius lapus reikėjo išdžiovinti, todėl jie buvo pabarstomi labai plonu smėlio sluoksniu, sudedami į tvarkingą krūvą ir paslegiami sunkiu daiktu, vadinamu prespapjė. Vėliau, pradėjus naudoti sugeriamąjį popierių, prespapjė įgavo...

Plačiau


image

Pažintis su eksponatais: Sifonas Briet

Sifonas (Gasogene arba Seltzogene) – prietaisas, skirtas putojančiam vandeniui gaminti. Literatūriniame A. Puškino muziejuje saugomas sifonas, pagamintas XIX a. antroje pusėje. Jis sukurtas pagal prancūzų dizainą. Tokie sifonai atsirado Viktorijos laikais ir buvo labai populiarūs Anglijoje, kadangi tuo metu vanduo buvo labai prasto skonio. Sifonas pakeisdavo tokio vandens skonį, o tokiu būdu gautu putojančiu vandeniu skiesdavo stiprius alkoholinius gėrimus. Toliau norėtume supažindinti su muziejuje saugomo XIX a. sifono naudojimo technologija. Į apatinę šio prietaiso talpą buvo suberiamas sodos ir vyno rūgšties mišinys, o į viršutinę talpą pilamas vanduo. Tuomet abi stiklinės prietaiso dalys buvo uždedamos viena ant kitos. Susikaupusios dujos pro vamzdelį stumdavo...

Plačiau


image

Pažintis su eksponatais: Velykų patiekalo (Paschos) medinės formos istorija

Mielieji, Velykų proga mes pradedame naują muziejaus ciklą "Pažintis su eksponatais". Velykų patiekalo – Paschos – medinė forma išpopuliarėjo XVIII a., kuomet šventinio velykinio patiekalo „Mleka ogustevshego“ („Млека огустевшего“) receptuose atsirado sausa varškė. Pavasarinio pasninko metu ūkiuose susikaupdavo daug pieno, todėl valstiečiai, norėdami išsaugoti šį naudingą produktą, išmoko konservuoti varškę: iš rūgpienio pagamindavo varškę, ją paslėgdavo, tuomet džiovindavo krosnyje, šiuos procesus pakartodavo kelis kartus. Tokiu būdu paruošta varškė būdavo sudedama į molinius indus su dangčiu, užpilama lydytu sviestu ir kelis mėnesius laikoma vėsioje vietoje (rūsyje)....

Plačiau


image

Pažintis su eksponatais: kėdė „Lankas, kirvis ir pirštinės“

Literatūriniame A. Puškino muziejuje eksponuojamas unikalus ir savito stiliaus objektas – kėdė „Lankas, kirvis ir pirštinės“. Tokio stiliaus kėdes sukūrė garsus Peterburgo baldų gamintojas, medžio drožybos meistras Vasilijus Šutovas (1827-1887). Nuo to laiko tokio dizaino kėdės pradėtos vadinti Šutovo kėdėmis. Pirmą kartą V. Šutovas savo kūrinius pristatė 1870 m. Peterburge vykusioje visos Rusijos parodoje. Jis sukūrė neorusiško stiliaus kėdę „Lankas“ (sutrumpintas pavadinimas). V. Šutovo kėdė išsiskyrė savo originalumu – lanko formos kėdės atlošas su jame išraižyta patarle, kirvių formos ranktūriai, išdrožta pirštinių pora papuošta sėdima dalis. Neorusiškas stilius...

Plačiau